Vladislav Lagun
Mark Risenbreg
Elena Vysotskaya
Covid-19 krizė privertė logistikos pramonę imtis greitų ir ryžtingų pokyčių. Dabar, kai pasaulis žengia į pokovidinę erą, pats laikas paklausti, kurie iš krizės metu įdiegtų sprendimų ir toliau bus naudojami. Tarptautinės transporto ir logistikos bendrovės „AsstrA-Associated Traffic AG“ logistikos vadovai dalijasi mintimis apie tai, kas pasikeitė logistikoje.
„Gegužės 5 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad nutraukia prieš daugiau nei trejus metus paskelbtą nepaprastąją padėtį, susijusią su Covid-19. Tai gera proga apmąstyti, kaip pastaraisiais metais pasikeitė transporto pramonė. Neapibrėžtumas sukėlė didelių ekonominių sukrėtimų, dėl kurių BVP sumažėjo trilijonais, sutriko prekyba ir žlugo verslai. Vis dėlto žvelgiant į logistiką, šis sutrikimas davė teigiamų rezultatų. Pirmiausia, buvo pripažinta esminė tiekimo grandinės svarba ir nustatyti prioritetai, aiškiai suvokta, kad būtina investuoti į technines galimybes, pavyzdžiui, matomumą realiuoju laiku ir atsparumą. Be to, Covid-19 privertė tiekimo grandinės dalyvius išsiugdyti lankstumą, kad jų verslas nenutrūktų. Pavyzdžiui, daugelis organizacijų pradėjo kurti pažangias analitines priemones, kad galėtų atlikti dinamišką atsargų saugojimo vienetų (angl. SKU) racionalizavimą, užuot naudojusios vienkartines skaičiuokles, kaip buvo populiaru anksčiau. Dėl COVID apribojimų susidarė transporto pajėgumų trūkumas – pasiūla dominavo virš paklausos. Dėl visų šių priežasčių ekspeditoriai turėjo padėti klientams, siūlydami kūrybiškesnius sprendimus esant tokiems rinkos sukrėtimams“, – sako Vladislav Lagun, „AsstrA“ CCO.
Didelius pokyčius paskatino tokios technologijos, kaip daiktų interneto (IoT) įrenginiai arba jutikliai, kurie teikia vertingus duomenis apie prekių buvimo vietą tiekimo grandinėje ir jų būklę. Tokių produktų, kaip šaldyti maisto produktai arba vaistai, temperatūros stebėjimas gali būti labai svarbus. Debesija pagrįstos valdymo platformos, tokios kaip „AsstrA“ tiekėjų portalas, taip pat išpopuliarėjo kaip sprendimai, skirti tiekėjų ir kitų tiekimo grandinės dalyvių priežiūrai ir keitimuisi informacija.
„Pandemija šiek tiek pakeitė mūsų mąstyseną. Pirma, pradėjome suprasti, kaip svarbu palaikyti ryšį su klientu, antra, kaip svarbu kuo labiau sumažinti žmogiškuosius veiksnius pristatymo procese, todėl pradėjome siūlyti multimodalines paslaugas, kurių pagrindas – pristatymas geležinkeliu, ir galiausiai, bet ne mažiau svarbu, turime nesusikoncentruoti į vieną pristatymo variantą – turime siekti pažangos“, – priduria integruotų sprendimų vadovas Mark Risenbreg.
Per pastaruosius trejus metus jūrų transporto rinka susidūrė su daugybe sunkumų: dėl didėjančių transporto tarifų tapo nepalanku importuoti prekes iš Kinijos; dėl mažėjančios paklausos ir Covid apribojimų kilo problemų dėl stabilaus gamybos ciklo ir prekybos.
„Pasaulinė krovinių gabenimo jūra situacija rodo, kad mažėjanti krovinių paklausa ir toliau daro spaudimą mažinti krovinių gabenimo jūra tarifus. Per COVID-19 laikotarpį krovinių gabenimo jūra tarifai gerokai pakilo ir pasiekė 12 metų aukštumas, nes sparčiai augo pasaulinė paklausa ir vėlavo tiekimo grandinės. Taigi „Freightos“ pasaulinio konteinerių krovinių indekso (angl. Freightos Global Container Freight Index) didžiausia vertė 2021 m. rudenį siekė 10-11 tūkst. dolerių už 40 pėdų konteinerį ir, palyginti su 2020 m. pradžios lygiu, padidėjo daugiau nei 7 kartus. Nuo 2022 m. vasaros krovinių gabenimo vandenynais tarifai pakilo iki istorinių aukštumų pasaulinės pandemijos metu, o nuo 2022 m. vasaros sumažėjo. Pasaulinis konteinerių krovinių vežimo indeksas 2023 m. gegužės mėn. per pastaruosius metus buvo sumažėjęs daugiau nei 80 %. Taigi „Freightos“ Baltijos šalių indeksas: Pasaulinis konteinerių krovinių indeksas (angl. Freightos Baltic Index: Global Container Freight Index) rodo, kad rinka pasiekė 2020 m. pradžios lygį: vidutinė indekso vertė yra 1400-1500 JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį“, – pabrėžia „AsstrA“ rinkodaros analitikė Elena Vysotskaya.
Covid-19 pagreitino jau anksčiau egzistavusias tiekimo grandinės problemas ir išryškino matomumo, atsparumo ir skaitmeninimo svarbą. Anksčiau sąnaudas buvo galima sumažinti vykdant taupias operacijas, ilginant tiekimo terminus ir naudojant pigią darbo jėgą. Dabar veržlumas, matomumas, automatizavimas ir aukštesnės kvalifikacijos žmonės bus raktas į geresnį sprendimų priėmimą ir meistriškumą visoje integruotoje tiekimo grandinėje.
Autorius: Aneta Kowalczyk.