Pastaraisiais mėnesiais tiekimo grandinės dalyviai susidūrė su įvairiomis teisinėmis, aplinkosaugos, politinėmis ir socialinėmis problemomis. „AsstrA“ analizės skyriaus darbuotojai dalijasi įžvalgomis, kurie iš šių klausimų turėjo didžiausią poveikį logistikos rinkai antroje 2022 m. pusėje.
Transporto įkainių didėjimas
Kasmet didžiausias logistikos veiklos aktyvumo laikotarpis yra ketvirtąjį ketvirtį. Tuo metu padidėja krovinių vežimo užsakymų skaičius ir jų įvykdymo kainos. 2022 metais augančios degalų kainos, vairuotojų trūkumas ir Rusijos įsiveržimas į Ukrainą toliau prisidėjo prie įkainių didėjimo. Dėl didelio užimtumo prieššventiniu laikotarpiu taip pat mažėja transporto paslaugų prieinamumas. Tačiau 2022 m. TIMOCOM pastebėjo priešingą tendenciją: sumažėjusi gamyba Europoje lėmė didesnius turimus pajėgumus ir mažiau pralaidumo kliūčių.
2022 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, vidutiniai krovinių vežimo įkainiai padidėjo daugiau nei 45 proc., o trečiąjį ketvirtį išliko tokie patys. Kaip ir prognozuota, ketvirtajame ketvirtyje buvo 3 proc. padidėjimas, palyginti su antruoju ketvirčiu.
2022 m. trečiąjį ketvirtį ilgalaikių sutarčių kainos pasiekė 129,7 indekso punktus, tai yra padidėjo 5,4 punkto, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ir padidėjo 19,6 punkto, palyginti su praėjusiais metais. Trumpalaikių sandorių kainos siekė 142,6 punkto, 6,0 punktų padidėjimas palyginti su ankstesniu ketvirčiu ir 26,4 punktų padidėjimas, lyginant su ankstesniais metais.
2023 m. pradžioje sumažėjus prekybos ir gamybos apimtims, gali šiek tiek sumažėti transporto įkainiai. Tačiau šį sumažėjimą gali atsverti degalų kainų pokyčiai dėl ES embargo naftos produktų importui iš Rusijos pratęsimo. Draudimas įsigalios 2023 m. vasario 5 d. Taip pat sunku prognozuoti, kiek padidės infliacija.
Europos ekonomikos nuosmukis
Rugsėjo mėn. gamybos sektorius patyrė ekonominį nuosmukį, toliau mažėjant paklausai ir didėjant spaudimui kainoms. „S&P“ Globalus euro zonos pramonės sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) rugpjūčio mėn. nusmuko nuo 49,6 iki 48,4 punkto, o tai rodo, kad gamyba euro zonoje sumažėjo.
Trečiojo ketvirčio pabaigoje dvi didžiausios ES ekonomikos – Prancūzija ir Vokietija – fiksavo labai sumažėjusius gamybos pajėgumus. Šalių pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) buvo žemiausias nuo Covid-19 krizės pradžios 2020 m. pirmąjį pusmetį.
Rugsėjo mėnesį taip pat sumažėjo naujų užsakymų skaičius. Tiekimo grandinės sunkumai sutrikdė gamybos procesus, o dėl mažesnės pasaulinės paklausos sumažėjo atliekamų nebaigtų darbų skaičius. Didelės elektros energijos kainos kartai lėmė prastovas gamybos sektoriuje.
Lapkričio mėnesį PMI indeksas pakilo iki 47,8, lyginant su spalio mėn. 47,3, kai buvo pasiektas žemiausias lygis per 23 mėnesius po keturis iš eilės mėnesius trūkusio gamybos sumažėjimo, tai remiantis PMI indeksu, rodo didesnę tikimybę, kad euro zona nugrims į recesiją. Be to, ekonomikos nuosmukį dar labiau aštrina energetikos krizė Europoje, kuri ypač veikia gamybos sektorių.
Ketvirtajame ketvirtyje energijos kainų augimas padidino įmonių patiriamų sąnaudų naštą. Europos įmonės sumažino arba visiškai sustabdė gamybą, pavyzdžiui, stiklo pramonėje Prancūzijoje, plieno pramonėje Ispanijoje ir trąšų sektoriuje Lenkijoje. Auga įmonių nemokumo grėsmė.
Pagal 2022 m. gruodžio 22 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) paslaugų prekybos barometrą, ketvirtąjį ketvirtį paslaugų prekyba sumažėjo ir tikėtina, kad 2023 m. pradžioje ji išliks silpna. Spalio mėn. barometro indeksas nukrito iki 98,3, tai yra šiek tiek žemiau bazinio 100 lygio ir yra gerokai žemiau paskutinį kartą birželio mėn. paskelbto ankstesnio 105,5 lygio. Finansinės paslaugos (indeksas 107,8) buvo labiausiai atsparios pasaulio ekonomikos sulėtėjimui. Keleivių oro transporto (105,2) ir informacijos bei ryšių paslaugų (103,2) indeksai rodo, kad buvo išvengta mažėjimo tendencijos. Didžiausias sumažėjimas buvo užfiksuotas statybos paslaugų, konteinerių gabenimo sektoriuose ir pirkimo vadybininkų indekse (PMI) – atitinkamai 92,9, 92,8 ir 91,1 indeksai.
ES, Ukrainos ir NVS tarpusavio prekybos apyvarta sumažėjo
2022 m. trečiąjį ketvirtį krovinių vežimo keliais iš Europos Sąjungos į NVS apimtis buvo 1 proc. mažesnė, palyginti su antruoju ketvirčiu, ir 16 proc. mažesnė, palyginti su 2021 m. Prekių eksportas iš ES į Rusiją, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 26 proc. Tuo tarpu eksportas į Baltarusiją, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 3 proc., o į Ukrainą – 21 proc. Prekių srautas iš Europos į Kazachstaną sumažėjo 8 proc., į Uzbekistaną – 4 proc.
Prekių importas iš NVS šalių į Europą, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 1 proc., o per metus – 38 proc. Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, importas iš Rusijos sumažėjo
65 proc., iš Baltarusijos – 71 proc., iš Ukrainos – 26 proc., iš Kazachstano – 63 proc., o iš Uzbekistano padidėjo 31 proc.
Prekybos apimčių tarp ES ir Rusijos bei Baltarusijos sumažėjimas leido nukreipti pajėgumus į šiuos maršrutus, kuriais gali būti gabena daugiau krovinių į Uzbekistaną, Kazachstaną ir Ukrainą.
Vis dar didelė infliacija
Nuolatinis aukštas infliacijos lygis didina krovinių vežimo išlaidas. 2022 m. lapkričio mėn. metinis infliacijos lygis euro zonoje buvo 10,1%, palyginti su 10,6 proc. spalio mėn. Prieš metus šis skaičius siekė 4,9 proc. Per paskutinius 2022 m. mėnesius infliacijos lygis šiek tiek sumažėjo, tačiau išlieka didžiausias per 10 metų.
Didžiausi metiniai rodikliai užfiksuoti Vengrijoje (23,1 proc.), Latvijoje (21,7 proc.), Estijoje ir Lietuvoje (abiejose 21,4 proc.), Čekijoje (17,2 proc.) ir Lenkijoje (16,1 proc.).
Euro zonoje lapkričio mėnesį padidėjo energijos (+34,9 proc., palyginti su +41,5 proc. spalio mėn.), maisto, alkoholio ir tabako (+13,6 proc., palyginti su +13,1 proc. spalio mėn.), ne energetikos produktų (+6,1 proc., tiek pat, kiek praėjusį mėnesį) ir paslaugų (+4,2%, palyginti su 4,3 proc. spalio mėn.) kainos.
Dyzelino kainų augimas
Remiantis Prancūzijos nacionalinio kelių komiteto (CNR) ataskaita, vidutinė dyzelino kaina Europoje 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 1,94 eurų už litrą. Kainos išliko tokios pačios, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, tačiau, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 60 proc.
Gruodžio 3 d. ES Taryba nustatė didžiausią Rusijos naftos kainą – 60 JAV dolerių už barelį. Apribojimas įsigaliojo gruodžio 5 d. kartu su Rusijos naftos tiekimo į ES šalis embargu.
Kainų ribos nustatymo mechanizmas bus peržiūrimas kas du mėnesius, pradedant nuo
2023 m. sausio vidurio. Ši riba bus bent 5 % mažesnė už vidutinę Rusijos naftos ir naftos produktų rinkos kainą. Panašų draudimą nustatė G7 šalys (Jungtinė Karalystė, Vokietija, Italija, Kanada, Prancūzija, Japonija, JAV) ir Australija.
Dabartinės naftos rinkos sąlygos greičiausiai lems degalų kainų kilimą nuo 2023 m. antrojo ketvirčio. Tačiau šis padidėjimas gali įvykti 2023 m. pirmąjį ketvirtį ir padidinti krovinių vežimo išlaidas.
Didžiulis vairuotojų trūkumas
Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) paskelbė ataskaitą apie vairuotojų trūkumą visame pasaulyje ( (https://www.iru.org/news-resources/newsroom/europe-driver-shortage-triple-2026-if-no-action-new-iru-report).
Sunkvežimių ir autobusų vairuotojų trūkumas Europoje beveik pasiekė kritinį tašką. Transporto paklausa auga, o jaunimas mažai domisi šia profesija. Tikimasi, kad iki 2026 m. laisvų darbo vietų sunkvežimių vairuotojams skaičius padaugės daugiau nei 60 proc., nes logistikos įmonėms sunku rasti vežėjų.
Autorius: Kamila Rynkiewicz.
